Užsisakykite naujienlaiškį
Esi trapi kaip nuojauta. Švelni kaip vaiko sapnas. Kaip gyvastis esi vienintelė, o Mama!
Šventasis meilės jausmas Tavyje gyvena, palytėtas amžinybės. Laukimas Tavo duona. Tavo laiką ne laikrodžiai skaičiuoja, bet širdis.
Girdi, kaip aidžiai skamba skubančiųjų žingsniai? Koks stiprus namų traukimas! Čia teapsistoja šiandien su mumis ramybė šventiška ir iškilminga.
Ant slenksčio Tu pasitinki vaikus. Pagirdai meile. Šiluma apklostai. Ir išklausai, ir paguodi kiekvieną, kaip kadaise kieme parpuolusiam, kai tvarstei kelį ir sopulį perpus padalinai. O Mama! Koks gražus virš mūsų nusišviečia laimės rytas!
Kas pamena dabar tą pačią pirmutinę savo dieną, kai riksmu pasveikino pasaulį? Kai prašneko? Arba netvirtą pirmą žingsnį žengė? Arba nusišypsojo?
Tu meni tą didelę ir tokią mažą pradžią. Tu atmintis esi. Paguoda ir tikrumas. Tu, Mama!
Stebuklus tveriančios laimingos Tavo rankos lai pailsi nuvargintos darbų. Tegul sustoja šventė ties Tavim, nes jos labiausiai nusipelnei. Tebūna palaiminti namai, kur mūsų laukia Mamos!
Šiandien ir visados!
