Dietistė, visuomenės sveikatos specialistė

Alina Lukošiūtė, dietistė, el. p. ldv@vyturelis.kaunas.lm.lt, tel. Nr. 865863286

Ingrida Sragauskienė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė


MAITINIMO ORGANIZAVIMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠAS

ĮSAKYMAS DĖL MAITINIMO ORGANIZAVIMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE

DĖL REKOMENDUOJAMŲ PAROS MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS NORMŲ ĮSAKYMO PAKEITIMO 

VALGIARAŠČIAI 


SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI IR TAISYKLĖS

Vaikystė ir paauglystė – labai svarbūs laikotarpiai, kurių metu formuojami sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius, kad gautos žinios išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų gyventojų mityba, turi atitikti sveikos mitybos principus ir taisykles. Juos žinodami ir taikydami, vaikai mokėtų tinkamai pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus. Plačiau…


Anketinė apklausa „Mityba ir fizinis aktyvumas šeimoje“ Mityba ir fizinis aktyvumas – pagrindiniai iš svarbiausių veiksnių, veikiančių žmogaus sveikatą. Subalansuota mityba būtina bet kuriuo žmogaus amžiaus laikotarpiu, tačiau ji ypač svarbi vaikystėje ir paauglystėje. Daugelyje Lietuvoje atliktų vaikų mitybos tyrimų išskiriamos šios problemos: vartojama per mažai daržovių; nevalgomi pusryčiai; nesilaikoma mitybos režimo; vartojama daug saldaus maisto ir gazuotų saldžių gėrimų. Dažniausiai vaikai lepinami saldainiais ir šokoladu. Saldumynai dėl didelio kaloringumo ir labai mažo vitaminų kiekio dažnai yra nereikalingo kalorijų pertekliaus šaltinis. Gazuotuose gėrimuose gausu dažiklių, konservantų, saldiklių ir kitų cheminių priedų. Juose dažnai būna kofeino ir dantų emalį tirpdančių rūgščių. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad jokiu būdu nereikėtų praleisti pusryčių. Per pusryčius būtina gauti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Tyrimo tikslas – išanalizuoti lopšelio-darželio “Vyturėlis” šeimų mitybos įpročius, sužinoti apie vaiko fizinį aktyvumą namuose, geriau pažinti tėvų bendruomenės gyvenseną. Tyrimo duomenys pasitarnaus ieškant būdų gerinti ugdytinių sveikatą, rengiant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo programas mūsų įstaigoje. Tyrimas buvo atliekamas 2015 metų birželio mėn. Tyrimui parengta anoniminės apklausos anketa, kuri orientuota į mitybos įpročius šeimoje ir vaiko fizinį aktyvumą namuose:

  • Ar tėvai turi žinių apie sveiką mitybą, ar sveikai maitinasi;
  • Ar pusryčiaujama namuose ir kas valgoma pusryčių metu;
  • Ar užkandžiaujama tarp pagrindinių maitinimų ir kuo;
  • Kiek kartų per dieną valgo vaikas, koks vaiko apetitas;
  • Kokie maisto produktai vartojami dažniausiai;
  • Ar vartojami ekologiški maisto produktai;
  • Koks tėvų požiūris į tai, kad švenčiant vaikų gimtadienius darželyje, nebūtų vaišinamasi tortais, spalvotais vaisvandeniais, Coca-cola;
  •  Kiek laiko vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio;
  • Kokią veiklą vaikas mieliau renkasi; ar vaikas fiziškai aktyvus.

Tyrimo metu lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvams išdalinta 120 anketų. Grąžinta 90 užpildytų anketų (75% ).


DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO APIE ALERGIJAS ARBA NETOLERAVIMĄ SUKELIANČIAS MEDŽIAGAS IR PRODUKTUS Į mūsų įstaigoje gaminamus patiekalus ir gaunamus gatavus gaminius įeina šios alergijas ir netoleravimą sukeliančios medžiagos:

  • Glitimo turintys javai (t.y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos) ir jų produktai – košėse,  sriubose su kruopomis ir makaronais,  duonoje, batonuose ir antruosiuose patiekaluose, kuriuose yra batono ar džiūvėsių, miltiniuose patiekaluose,  sausuose pusryčiuose;
  • Kiaušiniai ir jų produktai – makaronų,  rūgštynių sriubose ir šaltibarščiuose, antruosiuose  mėsiškuose ir žuvies patiekaluose, miltiniuose ir varškės bei virtų bulvių patiekaluose, duonoje, batonuose;
  • Žuvys ir jų produktai – žuvies maltiniuose, žuvies kukuliuose, žuvies šnicelyje;
  • Pienas ir jo produktai – košėse, kakavoje, arbatoje su pienu, pieniškose sriubose, miltiniuose ir varškės patiekaluose, maltiniuose iš kiaulienos;
  • Salierai ir jų produktai – sriubose ir antruosiuose mėsiškuose patiekaluose kaip prieskoniai;
  • Garstyčios ir jų produktai – salotose su majonezu;
  • Morkos – sriubose, kai kuriose salotose, žuvies šnicelyje, žirnių košėje;
  • Citrinos – citrinų gėrime, salotose.

Detalesnę informaciją suteiks dietistė Alina.


  Vaikų dantys dengiami silantais nemokamai Jau treti metai  Vaiko sveikatos pažymėjime , kurį kasmet reikia pristatyti į ugdymo įstaigą, turi būti ir odontologo įrašas apie vaiko dantų būklę. Tai puiki proga pasinaudoti efektyvia ir nieko nekainuojančia vaikų dantų silantavimo programa, prasidedant naujiems mokslo metams. To nežinodami dažnai tėveliai už šią paslaugą, kuri kainuoja nepigiai, moka iš savo kišenės. Paslaugą pilnai apmoka teritorinės ligonių kasos (TLK). Norint gauti šią paslaugą nemokamai, reikia kreiptis į gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo, ir užsiregistruoti pas jį vizitui. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa yra skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų. Silantinėmis medžiagomis gali būti dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys, o padengti galima nuo 1 iki 4 dantų. Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys yra apsaugomi nuo dantų ėduonies (karieso) ir juos lengviau valyti. Specialistai teigia, jog laiku ir tinkamai padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 procentų.  


Ką turėtume žinoti apie skiepus? Lietuvoje jau daugiau kaip du dešimtmečius skiepai nėra privalomi, todėl dėl skiepijimosi kiekvienas žmogus turi apsispręsti pats. Dėl vaikų skiepijimo sprendimą priima tėvai ar globėjai. Skiepų nauda yra seniai įrodyta. Skiepijimų efektuvumas ir saugumas yra įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Jei dėl skiepijimo kyla abejonių, ar reikalinga objektyvi patikima informacija, rekomenduojama tartis su šeimos gydytojais, konsultuotis su atsakingais visuomenės sveikatos centrų ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistais. Sprendimus priimant vadovaujantis gandais, pažįstamų patarimais, ne mokslo pagrįsta informacija viešojoje erdvėje, galima labai pakenkti savo ar kitų vaikų sveikatai. Labai svarbu, kad lankantys kolektyvus vaikai būtų paskiepyti, nes daugėjant nepaskiepytų vaikų skaičiui, didėja užkrečiamųjų ligų protrūkių rizika. Užkrečiamosios skiepais valdomos ligos ypač greitai išplinta tarp neskiepytų vaikų. Vaikai skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui naudojamos tik registruotos, saugios ir veiksmingos vakcinos. Įskiepytos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tačiau jų atsiradimui įtakos turi mūsų organizmo unikalumas, veiksmai prieš skiepijimą bei po jo. Šeimos gydytojas, prieš rekomenduodamas tėvams skiepyti vaiką pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių reikiama vakcina, turi įvertinti vaiko sveikatos būklę. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra parengtas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą (2015m. birželio 12d. Nr. V-757) ir atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Primename, kad pagal šį kalendorių 6-7 metų vaikučiai skiepijami MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.