Ikimokyklinis ugdymas

2017-2018 m. m. įstaigoje veikia 6 ikimokyklinio ugdymo grupės: „Voveriukų“, „Meškučių“, „Žvirbliukų“, „Viščiukų“, „Ančiukų“ ir „Kačiukų“ grupės.  Ikimokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo programa. Lopšelio-darželio pedagogai turi nuostatą, jog žaidimas yra vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas. Visame pasaulyje vaikystėje didžiąją bet kokios ikimokyklinio ugdymo programos dalį sudaro žaidimai. Žaidimai būna įvairūs: iš pradžių mažylis žaidžia vienas su daiktais, paskui su kokiu kitu vaiku gan nekoordinuotus, greitai kintančius, bendrus žaidimus, paūgėjęs įsitraukia į vis sudėtingesnius, keletą vaikų suburiančius žaidimus, o dar vėliau pasineria į sudėtingų taisyklių ir fantazijos kupinus, grupinius žaidimus. Priešmokykliniame amžiuje kinta vaiko žaidimo priežastis ir eiga: nuo atsitiktinio susidomėjimo žaislu ar draugo žaidimu prie išankstinio tikslo ir veiksmų numatymo, pasirengimo žaidimui, jo organizavimo ir sumanymo įgyvendinimo.

Kaip vertiname vaikų pažangą ir pasiekimus? Vaiko pasiekimų vertinimas – tai duomenų rinkimas apie vaiko poreikius, interesus, pastangas, ugdymąsi ir augimą. Tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus ir daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vaiko pasiekimus pedagogės vertina stebėdamos vaiką ir fiksuodamos raštu vaiko veiklos ypatumus. Vaiko pasiekimus pedagogės vertina vadovaujantis pasiekimų Aprašu.  Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas  tai gairės, padedančios pedagogams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams, suprasti, ko gali pasiekti vaikai nuo gimimo iki šešerių metų, bei susitarti dėl vaikų ugdymo tikslų, uždavinių, numatyti ugdymosi rezultatus.  Vaikų ugdymosi pasiekimai – tai ugdymosi procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios ir supratimas, nuostatos, apie kuriuos sprendžiame iš vaikų veiklos ir jos rezultatų.

Vaiko pasiekimų ir pažangos  vertinimo medžiagą dokumentuojame vaiko pasiekimų aplanke Vaiko knygoje. Vaiko knygoje yra nuotraukos, vaiko kūrybinai darbeliai, auklėtojos užrašai ir komentarai apie vaiko pasiekimus tam tikroje pasiekimų srityje. Tėvams reguliariai teikiama informacija apie vaiko ugdymo pasiekimus įvairiomis formomis: pokalbiai, Tėvų dienos, susirinkimai, el. laiškai, Pasiekimų kišenės. Pedagogės, vertindamos vaikų pasiekimus, vadovaujasi nuostata, jog kiekvieno vaiko pasiekimai ir pažanga yra lyginami tik su jo paties pasiekimais, t. y.  kiekvieno vaiko pasiekimai priklauso nuo jo individualių galių, kiekvienas vaikas ugdosi savo tempu. Visose darželio grupėse greitu metu atsiras Pasiekimų kišenės, kuriose pedagogės ir specialistės paliks laiškus tėveliams apie vaiko udymosi pasiekimus. Šiuo metu Pasiekimų kišenės jau yra „Voveriukų“ grupėje ir labai pasiteisino.  Kiekvienais mokslo metais vasario-kovo mėnesiais kviečiame tėvelius į Tėvų dienas, kur individualiame pokalbyje Vaiko auklėtojos išsamiai papasakoja apie jų vaiko pasiekimus ir pažangą, tariasi su tėvais dėl tolimesnių vaiko ugdymo tikslų. Vaiko vertinimo duomenys neviešinami, garantuojamas jų saugumas.

Pasiekimų apraše numatytos tokios vaiko ugdymosi pasiekimų sritys, kurių visuma laiduoja sėkmingą vaiko asmenybės ugdymąsi. Geri vaiko ugdymosi pasiekimai:

  • fizinio aktyvumo ir kasdieninio gyvenimo įgūdžių srityse garantuoja vaiko asmens gerovę – stiprina vaiko sveikatą, sveikos gyvensenos įgūdžius, gerina jo emocinę savijautą, tobulina vaiko judesius bei laikyseną, didina jo ištvermingumą;
  • savivokos ir savigarbos, emocijų suvokimo ir raiškos, savireguliacijos ir savikontrolės srityse svarbūs vaiko pasitikėjimui savimi, geranoriškumui ir empatijai, didina vaiko veiklos tikslingumą, planingumą, ištvermę, gebėjimą įveikti kliūtis;
  • santykių su suaugusiaisiais ir bendraamžiais srityse padeda vaikui išmokti būti greta ir kartu su kitais, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, įgyti lyderio savybių;
  • sakytinės ir rašytinės kalbos srityse padeda vaikui pažinti aplinkinį pasaulį, tenkinti bendravimo ir savirealizacijos poreikį, keistis sumanymais, idėjomis, perimti tautos kultūros paveldą bei gimtosios kalbos modelį, kloja vaiko mokymosi pagrindus;
  • aplinkos pažinimo srityje padeda vaikui orientuotis kasdienio gyvenimo situacijose, suprasti gamtinę ir sociokultūrinę aplinką, žadina pagarbą gyvybei, meilę gimtinei, skatina norą pažinti, mokytis;
  • • skaičiavimo ir matavimo srityje laiduoja vaiko mąstymo nuoseklumą, tikslumą ir lankstumą, skatina vaiko norą pažinti ryšių ir santykių tarp daiktų ir reiškinių dėsningumus bei garantuoja sėkmingesnį mokymąsi mokykloje;
  • estetinio suvokimo ir meninės raiškos srityse praturtina jo vaizduotės ir emocinį pasaulį, plėtoja saviraiškos bei kūrybinės veiklos galimybes, padeda atsiskleisti vaiko individualumui, unikalumui;
  • iniciatyvumo ir atkaklumo srityje padeda vaikui susirasti įdomios veiklos, naujos informacijos, įveikti kliūtis ir pasiekti užsibrėžtų tikslų;
  • tyrinėjimo srityje padeda stebėti, eksperimentuoti, ieškoti atsakymų į kilusius klausimus, atrasti naujus dalykus, daryti išvadas, t. y. įvaldyti savęs ir aplinkos pažinimo būdus;
  • problemų sprendimo srityje padeda vaikui savarankiškai įžvelgti kasdienio gyvenimo ir ugdymosi problemas, rasti tinkamus jų sprendimo būdus ir patirti sėkmę;
  • kūrybiškumo srityje išlaisvina vaiko vaizduotę, mąstymą, skatina originalumą bei unikalią saviraišką, prigimtinių talentų plėtojimą;
  • mokėjimo mokytis srityje laiduoja mokymosi motyvaciją ir sėkmę, skatina aiškintis, ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti.

Ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų orus, smalsus, bendraujantis, sveikas, kuriantis, sėkmingai besiugdantis.