Užsisakykite naujienlaiškį
Kalėdų dovana mažyliui ar… jo tėveliams?
Svajonė, laukimas, netikėtumas, šventė… Tai – dovanos palydovai. Tačiau šiandien suaugusieji perka dovanėles įvairiausiomis progomis ar net visai be progų, tad vaikui dar nespėjus panorėti, rankose jis jau laiko naują (ne)svajonių žaislą. Taip tėveliai nejučiomis atima iš savęs galimybę išpildyti mažylio svajonę, o dažnai – net neleidžia tai svajonei užgimti.„Prisiminkime savo vaikystę, kaip smagu būdavo gauti daiktą, apie kurį svajodavote vos ne visus metus. Tuomet ir tas daiktas atrodydavo ženkliai brangesnis, vertingesnis, o ir norai belaukiant išryškėdavo“, – sako psichologė Karolina Bajoriūnienė. Prieš pirkdami dovaną savo atžalai, suaugusieji turėtų išsiaiškinti, ko mažylis nori, apie ką jis svajoja, nes dažnai tėveliai dovanas perka tarsi sau, t. y. renka tokius daiktus, kokius vaikystėje būtų norėję gauti patys. Pasitaiko atvejų, kai suaugusieji stengiasi nupirkti savo vaikui tuo metu itin populiarų (o neretai – ir labai brangų) daiktą, nes su nuoskauda prisimena, kaip jie vaikystėje norėjo madingo žaislo, kurį turėjo visi draugai, bet tėvai iš principo jo nepirko. Taigi, pirkdami dovanėlę, susimąstykime, ar ji tikrai skirta vaikui, o gal labiau – jums? Gal brangus ir akį traukiantis stalo žaidimas bus visiškai neįdomus jūsų hiperaktyviam vaikui?
Dovanos – už tai, kad esi
Ne visų tėvelių finansinės galimybės yra vienodos Kalėdų Senelio vardu padovanoti vaikui norimą daiktą. Kaip mažyliui paaiškinti, kodėl Kalėdų Senelis atnešė ne tokią gerą dovaną, kaip, pavyzdžiui, kaimynų berniukui? Psichologai siūlo tėveliams kalbėtis su vaiku, akcentuojant, kad dovanos nešamos ne už gerumą ar blogumą, o „už tai, kad esi“. Jos gali būti ir „atsitiktinės“: kažkam atiteko vertingesnė, kažkam – mažiau. Jei tikrai labai norisi kokio nors brangesnio daikto, vaikas gali taupyti pats, užsidirbti, atlikdamas kokius nors darbelius namie. Taip vaikui pačiam suteikiama sprendimo laisvė, ką turėti. Kartais pasigirsta nuomonių, kad reikėtų apskritai atsisakyti dovanų, neva jos užgožia Kalėdų esmę. Psichologės Daivos Balčiūnienės nuomone, tai yra kraštutinumas. „Kalėdų dovanų nereikia atsisakyti ar bandyti jas pakeisti kažkuo kitu. Tik jos neturi būti pareiga, vargas ar – svarbiausia – vienintelis Kalėdų atributas“, – teigia ji.
Dovana būti kartu ir dovanoti
Taigi, nors šventės džiaugsmas natūraliai siejamas su dovanojimu, Kalėdų dovana – tai ne tik materialūs daiktai. Pirmiausia tėveliai turėtų parodyti vaikams, kokia didžiulė dovana yra būti visiems kartu. Svarbu nepasiduoti masinei pirkinių psichozei, nesujaukti vidinio gerumo ir meilės jausmo kitam, nesubanalinti žmogaus vertės pagal dovanos dydį. Tėveliai turėtų pagalvoti, kaip įprasminti dovaną kaip vertybę (o ne traktuoti kaip dar vieną laikiną daiktą), skatinti vaiką pačiam ieškoti galimybių nudžiuginti ir apdovanoti kitus – dėmesiu, pagalba, savo rankomis sukurtais darbeliais. Kalėdos turi praturtinti šeimą, bet ne daiktais. Ši gražiausia metų šventė turi praturtinti šeimos narių tarpusavio santykius.
Leiskime vaikams tikėti Kalėdų Senelio pasaka
Kalėdų Senelio pasaka taip pat neatsiejama nuo vaikystės. Tėveliai dažnai kiek su nerimu laukia tos dienos, kai mažylis paklaus apie Kalėdų Senelis realumą, svarstydami, ar nereikėtų greičiau atskleisti vaikui tiesos. Psichologai pataria tėveliams neskubėti. „Tikėjimas stebuklais, savyje nešančiais gėrį, ir yra didžiausias skirtumas tarp vaiko ir suaugusio žmogaus. Vaikams yra būdingas vadinamasis maginis mąstymas, dažnai neparemtas priežasties-pasekmės ryšiais. Todėl vaikystėje viskas atrodo gerokai paprasčiau, kai tikima Kalėdų Seneliu, Dantukų fėja ar kitais pasakiškais personažais“, – tvirtina psichologė K. Bajoriūnienė. Pasak jos, Kalėdų Senelio personažas leidžia formuotis gerumo, meilės, teisingumo supratimui, kūrybiškumui. Jis – neabejotinas autoritetas vaikams, galintis padėti tas vertybes lengvai formuoti. Tad koks būtų geriausias kelias, atskleidžiant vaikui tiesą? Galima vaikui pasakyti, kad kol jis tiki Kalėdų Seneliu, tol šis magiškas senukas ir neša dovanas, o kai tikėjimas dings – tuomet dovanas pradės teikti tėveliai.
Geri darbeliai turi tęstis visus metus…
Deja, kartais tėveliai Kalėdų Seneliui suteikia ir dar vieną – griežto auklėtojo – vaidmenį. Artėjant šventėms vis dažniau galima išgirsti tėvelius sakant: „Jei būsi blogas, Kalėdų Senelis neatneš dovanų…“. Tačiau nereikia pamiršti, kad dovana – tai dėmesio ir meilės ženklas. Be to, vaikas iš prigimties yra geras. Tik jo elgesys būna geras arba blogas. Todėl ir formuluotė turėtų būti kitokia – „Jeigu tavo ELGESYS bus geras…“. Visgi, reikėtų vengti tokios „geras-blogas“ praktikos. Geriau sugalvoti kitokią motyvacinę sistemą, pavyzdžiui, Gerų darbų maišelį. Lina Deveikienė, 3 vaikučių mama, pasakoja savo patirtį: „Advento pradžioje su vaikais kiekvienam pakabiname porą kojinyčių – vieną su pupomis, o kitą – tuščią. Po kiekvieno gero vaiko darbelio į tuščiąją kojinytę dedamos pupos, kurios Advento laikotarpio pabaigoje virsta saldainiais. Būtent per žaidimą galima skatinti mažuosius dažniau prisiminti padėti kitam, nudžiuginti artimą asmenį, o ne gąsdinti Kalėdų Senelio bausme. Be to, būti geram ar blogam – tai ne tik Kalėdų, bet ir visų metų siekis“.
Kad Kalėdos darželyje liktų ryškiausiu prisiminimu…
Vaikų supratimą apie Kalėdų prasmę bei šią šventę lydinčius atributus padeda formuoti ir pedagogai. Žiema ikimokyklinio ugdymo įstaigoje neįvaizduojama be Kalėdų laukimo ir gražios šventinės programos. Darželio Kalėdų eglutės daugeliui lieka vienu iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl svarbu surengti tokią šventę, kad prie jos jaustųsi prisidėję visi bendruomenės nariai – pasiūlymais, darbais. Renkant dovanas, būtina pasirūpinti, kad neliktų nuoskaudų sunkiau gyvenančių šeimų vaikams. Patartina atsižvelgti į bendrą darželio grupės socialinę padėtį ir pasitarti su tėveliais dėl dovanėlėms skiriamos sumos. Juk prabangius „keturračius“ visada galima padovanoti ir namie. Pasak L. Deveikienės, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dovanoms, bet ir Kalėdų Senelio vaidmeniui bei tikrajai šventės prasmei atskleisti. „Norėtųsi, kad į darželius dažniau ateitų ne „kokakolinis“, o etnografinis Senelis, kuris su vaikais žaistų senuosius lietuviškus žaidimus, pristatytų tradicijas. Be to, Kalėdos – ne tik dovanų ir blizgučių šventė, bet ir Jėzaus gimimo diena. Manau, kad darželiuose nereikėtų bijoti to pasakyti. Tai vertybė, kurios nederėtų užgožti hariais poteriais ir madingais, bet greitai praeinančiais dalykais“, – sako 3 vaikučių mama. Kalėdų šventę galėtų įprasminti ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų rengiami socialiniai projektai, suburiantys visą bendruomenę, siekiant sukurti meilės, pagarbos, atjautos, gerumo stebuklą. Pavyzdžiui, sveikinimų ir dovanėlių rengimas vienišiems žmonėms, jų lankymas ar pan.
