IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MITYBOS YPATUMAI

Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Ji turi būti visavertė, reguliari ir subalansuota.

Ikimokyklinukų mityba

                      Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas – 2 val. iki miego. Rekomenduojama valgyti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia virškinti maistą.

                       Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.

Klaidingi įsitikinimai

• Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų. 
  Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai. Tačiau labiau tikėtina, kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų, jie turėtų įsitikinti, kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų.

• Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus. 
  Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Vaikas pats nusprendžia, kiek ir ko suvalgyti.

• Smaližius visada liks smaližiumi. 
  Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų. Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais.

Tėvams – išradingumo ir kantrybės

                       Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimo nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Įveskite naujų maisto produktų, tik duokite iš pradžių jų ragauti nedidelius kiekius.

                      Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Savaitgaliais vaikui duodama tų patiekalų, kurių jis negavo kitomis savaitės dienomis vaikų ugdymo įstaigoje.

Tėvams patariama:

• maži vaikai mėgsta ritualus ir tai padeda ugdyti higieninius įgūdžius – prieš valgį ir po jo visi plauname rankas;
• būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą – jie tai kopijuos. Valgymas – ne lenktynės.
• vaikus reikėtų įtraukti į maisto ruošimą, pvz., plauti vaisius, daržoves, po to jas pjaustyti, tarkuoti ir pan.;
• saldumynai – maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo;
• kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.;
• būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui. Vaiko apetitas ir skonis nuolat keičiasi – nemėgtas maistas gali būti pamėgtas, ypač jei jis paduodamas išradingai. 

Danguolė Miliauskaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 346) 51291, el. p. danguole.miliauskaite@kaunovsc.sam.lt