Stažuotė Suomijoje 2015-09-14/18

2015-09-14/18 lopšelio-darželio „Vyturėlis” direktorės pavaduotoja ugdymui Kristina Gadliauskienė vyko į edukacinę stažuotę į Suomijos ugdymo įstaigas pagal akredituotą programą, vykdomą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje „Ugdymo turinio individualizavimas, pažangos ir pasiekimų vertinimas: Suomijos patirtis“ (akreditacijos Nr. 213000283). Stažuotės programa.

Trumpai apie Suomijos švietimo sistemą. Suomija nuo švietimo reformos aštuntajame XX a. dešimtmetyje iš vienos prasčiausių švietimo sistemų Europoje per trumpą laiką tapo lydere. Taip įvyko todėl, kad reformuojant švietimą buvo sukurta švietimo strategija, kurios pagrindą sudarė „investicijos į žmones”. Kadangi Suomija tuo metu buvo gana neturtinga šalis, neturinti stiprios ekonomikos, Vyriausybė priėjo išvadą, kad geriausia, ką turi Suomija, yra suomiai. Taip buvo apsispręsta tobulinti pedagogų rengimo sistemą, kelti švietimo kokybę ir siekti, kad net ir baigę mokyklas ir universitetus žmonės mokytųsi visą gyvenimą. Tokių pokyčių rezultatų ilgai laukti nereikėjo, gana greitai ėmė augti šalies ekonomika, o šiandien kitos Europos šalys ir JAV pavydžiai stengiasi suprasti, kokios Suomijos švietimo sistemos ypatybės lemia tokią sėkmę! Suomijos švietimo ypatumų apžvalga:

• vaikai pradeda mokytis nuo 7-erių, nuo 2015 metų privaloma lankyti priešmokyklinę grupę, kai vaikui sukanka 6 metai;
• Suomijoje beveik nėra namų darbų, jie, kaip ir kontroliniai, prasideda tik baigus pradinę mokyklą;
• kartu mokosi įvairių gebėjimų vaikai;
• trečdalis vaikų gauna papildomą pagalbą pradinėje mokykloje;
• du trečdaliai vaikų mokosi aukštojoje mokykloje, tai didžiausias procentas Europoje;
• mažiausi pasaulyje skirtumai tarp mokinių su aukščiausiais ir žemiausiais pasiekimais;
• atliekant įvairius laboratorinius darbus, klasėse būna iki 16 moksleivių;
• vidurinę mokyklą baigia 93 proc. moksleivių;
• 43 proc. moksleivių pasirenka profesinį mokymąsi;
• pertraukos pradinėse mokyklose sudaro 75 min. per dieną;
• mokytojai klasėse praleidžia vidutiniškai 4 val., 2 val. per savaitę skirtos profesiniam tobulinimuisi;
• švietimo įstaigos (taip pat privačios) yra išlaikomos valstybės;
• pradedant 2001 m. suomių moksleivių pasiekimai buvo aukščiausi tarp kitų pasaulio valstybių mokinių pasiekimų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo srityse;
• Suomijos pedagogai privalo turėti magistro laipsnį (ikimokyklinėse ugdymo įstaigose bakalauro laipsnį);
• pedagogo profesija yra prestižinė Suomijoje, taip pat kaip gydytojo ar teisininko.

Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės. Jos yra įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas.

Gimus vaikui ir pasibaigus motinystės ir tėvystės atostogoms, tėvai savo nuožiūra gali pasirinkti vieną iš vaiko ugdymo ir priežiūros variantų:

• vaiko priežiūra ir ugdymas namuose;
• savivaldybės organizuojamas ikimokyklinis ugdymas;
• privataus sektoriaus organizuojamas ikimokyklinis ugdymas.

Pirmoji alternatyva – vaikus prižiūrėti ir ugdyti vienam iš tėvų. Tokiu atveju mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa.

Antroji alternatyva – pateikti prašymą savivaldybėje dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Savivaldybė per nustatytą pusės metų laikotarpį turi surasti vaikui vietą ir užtikrinti jo ikimokyklinį ugdymą.

Trečioji alternatyva – vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Suomijoje nėra labai platus, nes kiekvienoje savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams garantuojamas visapusiškas kokybiškas ugdymas. Privačios įstaigos steigiamos tik Valdorfo, Montessori ir kitoms alternatyvioms pedagoginėms sistemoms įgyvendinti. Be to, tokias įstaigas dažniausiai steigia tautinės mažumos, norėdamos garantuoti vaikams ugdymąsi gimtąja kalba.

Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose ir padėti šeimoms perprasti šiuolaikinius vaikų ugdymo metodus, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms atviroms ikimokyklinio ugdymo veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikytos patalpos pastate. Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos metu į aikštelę ar patalpą gali ateiti visi tėvai su savo ikimokyklinio amžiaus atžalomis ir dalyvauti organizuojamuose žaidimuose, kūrybinėse veiklose, diskusijose. Vaikams žaidžiant ir užsiimant įvairiomis veiklomis tėvams sudaroma galimybė dalyvauti mokymuose apie vaikų ugdymą, priežiūrą, sveikatą.

Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojų padėjėjų skaičius grupėje nustatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Visą dieną dirbančioje grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai (nuo dvejų iki trejų metų amžiaus – vienam suaugusiam ne daugiau kaip keturi vaikai). Jeigu grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti jau keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti pedagogai, įgiję aukštąjį ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą.

2003 metais Suomijoje buvo paskelbta (2005 ir 2012 metais atnaujinta) nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa su apibrėžtais ikimokyklinio ugdymo uždaviniais ir tikslais. Programoje pabrėžiamas aktyvus vaiko vaidmuo jam ugdantis, dalyvavimas, priimant su jo ugdymusi susijusius sprendimus, žaidimas, kaip pagrindinis vaiko ugdymosi būdas.

Suomijoje ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai nėra apibrėžti. Orientuojamasi į aukštos kultūros ir kokybės vaikų ugdymo procesą. Remdamasi nacionalinio lygmens programa savivaldybė parengia ir patvirtina ikimokyklinio ugdymo programą, kuria ikimokyklinio ugdymo įstaigos remiasi rengdamos įstaigų lygmens programas. Atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą ir sąveikaujant su šeima parengiamas individualus kiekvieno vaiko ugdymo planas, kurį pildo ir jame fiksuoja vaiko pasiekimus ne tik pedagogai, bet ir tėvai.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose garantuojama aukšta vaikų ugdymo kokybė, daug dėmesio skiriama vaikų meniniams gabumams (dailė, muzika) plėtoti, užsienio kalboms mokytis.

Trumpai apie suomių tautą. Suomių patarlės atspindi nacionalinio charakterio bruožus:

• Nauja diena parodys naują kelią;
• Laikas eina, o gyvenimas bėga;
• Tas, kuris triskart meluoja, tiki, jog sako teisybę;
• Kai žmogus atsimena žemę, žemė atsimena jį;
• Vaikas leidžiamas per rankas, niekada neišmoks vaikščioti;
• Netgi neturtingas žmogus turi saulę ir žvaigždes;
• Tas, kuris klausia, nenori pasiklysti;
• Valgyk ir būsi sveikas.