Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistine filosofijos kryptimi, t. y. demokratiniais pedagogų ir vaikų santykiais. Pedagogų ir vaikų santykiai grindžiami pasitikėjimu ir pagarba. Stengiamasi pamatyti, kas vaikui tuo metu svarbiausia, kas vaikui rūpi, įsiklausyti į jo žodžius, paskatinti vaiką išsakyti savo nuomonę ir į ją atsižvelgti, išgirsti jį. Vaikai turi galimybę daryti įtaką darželio kasdienei veiklai, t.y. jie gali spręsti, ką kurią dieną jiems veikti. Prioritetas teikiamas pačių vaikų iniciatyvai. Vaikai ir suaugę kartu kuria bendro gyvenimo įstaigoje taisykles, kurios padeda ugdyti atsakomybę ir tarpusavio supratimą.
Vaiko šeima įtraukiama į ugdymo procesą, siekiant padėti tėvams pasijusti kompetentingais (įgalinčiais) ugdyti savo vaiką ir matyti prasmę pačiame ugdymo procese. Nuolat siekiame, kad vaiko tėvai (globėjai) dalyvautų ugdymo procese ir taptų aktyviais bendruomenės nariais. Jie turi galimybę rinktis, kiek ir kaip dalyvauti darželio veikloje (pvz, siūlant idėjas, teikiant patarimus, kuriant grupės aplinką, dalyvaujant renginiuose, išvykose).
Ugdymo įstaigos savitumą lemia Reggio Emilia elementų taikymas. Taikomos šio metodo priemonės: ,,šviesos“ stalai, bandymų laboratorija, įvairūs veidrodžiai, garso išgavimo priemonės, pašto dėžutės, šviesos projektoriai skatina vaikus eksperimentuoti, atrasti ir suvokti šviesos savybes, ieškoti ryšių su kitais ir bendrauti.
Kiekvienoje grupėje pedagogės skaito vaikams balsu vertingą literatūrą kasdien 20 minučių. Tai raginame daryti ir tėvus!
Ugdymo procese kūrybinę pedagogo ir vaiko sąveiką užtikrina taikomi ugdymo(si) metodai bei priemonės:
- Žaidimas – svarbi vaiko kultūros dalis, juo siekiama sudaryti kuo daugiau galimybių rinktis vaikams įdomią ir prasmingą veiklą: diskutuoti, klausinėti, ieškoti, bandyti ir tuo tenkinti savo smalsumą, pritaikyti problemų sprendimo įgūdžius.
- Stebėjimas – kuriamos sąlygos vaikui stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį, pajusti žmonių, daiktų, reiškinių sąryšį, vieningumą.
- Interpretacija – skatinama vaiko saviraiška, padedama jam atsiskleisti, ,,pabėgti“ nuo tikrovės apribojimų, susitapatinti su personažais, vaidinti, išgalvoti įvairias situacijas, istorijas, pritaikyti joms tinkamus vaidmenis, veiksmus.
- Eksperimentavimas – kuriama aplinka ir taikomi įvairūs dėmesio atkreipimo būdai, kurie skatina vaiką veiklai: pačiam eksperimentuoti, daryti atradimus, išmokti naujų sąvokų, atrasti įvairių pasaulio pažinimo būdų.
- Pokalbis – palaikomas kontaktas su vienu arba su keletu vaikų, jie skatinami kalbėti, atsakyti į klausimus, apibūdinti savo veiklą, išsakyti savo nuomonę, analizuoti, kritiškai mąstyti.
- Kūrybiniai projektai – suteikiama galimybė vaikui atsiverti, suvokti erdvę, spontaniškai perprasti formas, spalvas, susipažinti su reljefu. Meninė erdvė, priemonės, medžiagos skatina vaiką drąsiai, laisvai išreikšti save, patirti sėkmę.
- Ugdymo aplinkos modeliavimas – kuriama aplinka, atsižvelgiant į ugdymo turinio projektus, tėvų iniciatyvas ir pasiūlymus, palaikoma vaikų iniciatyva, sumanymai patiems kurti žaidimų erdves.
- Išvykos, ekskursijos – siekiama turtinti vaikų pažintinę patirtį, plėsti akiratį, susipažinti su aplinka, įgyti socialinių įgūdžių, patirti naujų įspūdžių.
- Relaksacija – taikomi įvairūs atsipalaidavimo būdai kasdieninėje vaiko veikloje, padeda jam pailsėti, nusiraminti, pačiam pajusti ir kaitalioti ramią veiklą su aktyvia.
- Probleminis mąstymas (situacijų sprendimas) – vaikai mokomi atsirinkti, rūšiuoti daiktus pagal vieną ar kelis požymius, susitarti su kitais, priimti teisingus sprendimus.
- Atsižvelgiant į ypatingus vaikų poreikius ir galimybes, darbas individualizuojamas ir diferencijuojamas. Dirbama komandinės veiklos principu.
